Žmonės pacientai

Visi gąsdino pacientais. Sekė legendas apie tik paplepėti ateinančias bobutes, apie smurtautojus, prašinėtojus, nemandagius, įkyrius, stulbinančiai kvailus, nedėkingus ir visokius kokius žmones pacientus. Turbūt dėl to pradėjusi dirbti stebėjausi, kokie dauguma žmonių yra geri. Malonūs, mandagūs, šilti, suvokiantys, kad jų sveikata visų pirma yra jų, o ne gydytojo, ministerijų ar valstybės reikalas. Kiek daug yra nuoširdžių ir dėkingų žmonių. Ir tikrai norisi dėl jų padaryti viską, kas tavo galioje.

Kartais darosi baisu, kad gali išnykti archetipiniai pacientai. Turbūt viskas dėl to, kad per gerai gyvena, keliauja sau po pasaulį, laimingi darosi, tai ir kitų neužknisinėja. Kad graži gydytojų užknisinėjimo tradicija neišnyktų, pateiksiu keletą pažymėtinų elgesio modelių, kuriais reikėtų vadovautis, norint, kad gydytojai jus prisimintų ir apie jus kalbėtų prie pietų stalo poilsio kambaryje, grįžę namo, ar susitikę su draugais, o legendos apie pacientus ir toliau gyvuotų.

Man tik siuntimo. Klasikinis pavyzdys, tinka pradedantiesiems. Bonus taškas, jei pavartote akis tai kiek gi čia užtrunka tą siuntimą parašyti. Plius du, jei vietoje labą dieną sakote Man tik siuntimo į Santariškes. Plius dešimt, jei vietoje labą dieną, prašote siuntimo savo žmonai arba vyrui. Žinoma, į Santariškes. Priminsiu, kad siuntimas tai vieno gydytojo kreipimasis į kitą gydytoją – vienas gydytojas turi prašyti pakonsultuoti jį, o ne pacientas sugalvoti. Nenuvertinkite savo šeimos gydytojo.

MAN PRIKLAUSO! Galvoja, kad labai gerai žino, kiek sumoka mokesčių, ir dabar turi gauti viso kūno magnetinio rezonanso tomografiją, visi vaistai turi būti kompensuojami, o konsultacijos priklausyti čia ir dabar. Jei įstaigoje yra mokamų paslaugų, tai vadina lupikavimu. Apie kvotas ir ribotą sveikatos apsaugos biudžetą nieko negirdėjo. Jei pameta, sudaužo, sugadina ar kitaip netenka savo vaistų, tai gydytojas dėl to kaltas, kad dabar pat negali parašyti jų kompensuojamųjų.

Pasimetę laike. Staiga netikėtai rytoj operacija, o reikia atlikti tyrimus, ir gauti šeimos gydytojo siuntimą. Prieš mėnesį, kai buvo sužinota operacijos data, užsirašyti nebuvo galima dėl priežasčių. Kaip tai nepriims dabar? Kaip tai yra kitų pacientų. Bet jiems reikia, dabar. Arba tie, kuriems staiga netikėtai pasibaigė kompensuojamieji vaistai. Šiandien išgėrė paskutinę tabletę, gydytojas privalo priimti. Ir čia sąmokslas, kad visur iškabinėta, kad receptų išrašymui reikia užsirašyti iš anksto. Gydytojas kas kartą primena, jog ant vaistinės čekio nurodyta data, kai baigsis vaistai, ir maždaug tada reikia orientuotis užsirašyti, bet ši dalis sąžiningai ir pareigingai pamirštama. Kitas tipažas, kurie vėluoja. Bonus taškai, jei eina skųstis, kad jų nepriima, vos tik pasirodo. Bonus dar daugiau, jei skundą parašo administracijai.

Paaugliai. Jei geria vaistus, tai nežino kokius, nežino nuo ko, net neatsimena kiek laiko gėrė ir kuriuo metu. (Kartais kyla klausimų, ar išvis gėrė). Pažymos į mokyklą, kurią reikia pristatyti iki rugsėjo 15, ateina pradėti tvarkytis rugsėjo 20. Nustemba, kai pasakai, kad odontologo išvada privaloma. Turi labai trumpalaikę atmintį, arba galvoja, kad nurodymai jiems negalioja. Pavyzdžiui, ateiti į akių patikrinimą be kontaktinių lęšių ar žinoti kokio stiprumo akinius dėvi, kad galėtų pasakyti akis tikrinančiam specialistui. Arba, kad tyrimus reikia daryti nevalgius. Arba, kad prieš šlapimo tyrimą reikia apsiprausti. Arba, kad reikia ateiti į vizitą nurodytu laiku, o ne vėluoti 20 minučių. Ir taip toliau.

Perdėtai rupestingi tėvai. Atveda savo keturiasdešimtemtį sūnų ir už jį geriau žino jo problemas. Arba kai jau atsisveikini su kokiu dvidešimtpenkiamečiu, į kabinetą įeina “aš jo mama”, nori išspręsti visas gyvenimo problemas. Įsižeidžia, jei pasakai, kad viską paaiškinai pacientui, ir kad, deja, dėl riboto konsultacijos laiko vienu metu gali spręsti vieną problemą. Arba skambina, kad reikia šiandien pat pakliūti jos vaikučiui. Vaikučiui virš 20 metų, kai apžiūri vaikutį, tyrimų ir gydymo atsisako. Na, bent jau jų vaikai nepapuola į anksčiau minėtą kategoriją.

Iš anksto užsirašo tik silpni. Jei negali pakliūti pas gydytoją tą pačią dieną, kai sugalvoja, vadinasi, ilgos eilės. Net jei vizitas kitą savaitę. Todėl iškart eina pro duris. Bonus taškas, jei principo reikalas patekti tą dieną, kai paskambino, net jei skambina keturias savaites iš eilės.

Kaimynė žino geriau. Paaiškini viską apie vaistą. Kam skirtas, kaip vartoti, kokius pašalinius poveikius gali turėti, kas bus, jei negers to vaisto, protingai palinksi ir nuoširdžiai padėkoja, kad tokį gerą sprendimą kartu radome. Tada ateina kitą savaitę ir retransliuoja kaimynės Stasės iš trečio aukšto išmintį, kad šūdas tie vaistai, va, šita tinktūra su degtine yra gyvybės eliksyras, ir dar nuo nužiūrėjimo padeda, tai todėl juo ir gydysis. Bet kažkaip nepadeda. Tai gal blogai diagnozavot ligą?

Можете по-русски? Gimimo metai 1992, gimimo vieta Vilnius. Važiuos dirbti į anglus. Bet kodėl? Kodėl??? Nu ok, kai 1936 gimę žmonės nemoka lietuviškai, beveik suprantu, bet už mane jaunesni? Kaip jiems tai pavyko?

Valdže nesirupina paprastu žmOgum. Gydytojas būtinai turi sužinoti jūsų politines pažiūras. Turbūt kosmosas sugrius, jei neišgirs, kad prie ruso buvo geriau, ir tada valdžia rūpinosi žmonėmis. Taip rūpinosi, kad nebuvo ką valgyti, kuo rengtis, o jei mąstydavai, kaip nori mąstyti būdavai įkalinamas, susirgdavai vangiąją šizofrenija*, arba šiaip netyčia dingdavai.

Oi, daktare, viskas blogai. Bet taip konkrečiai viskas: pykina, svaigsta galva, skauda inkstus, skauda širdį, o ką kalbėti apie sąnarius, bet dar labiau stuburą, nes ten daug išvaržų, per visą stuburą vien išvaržos, ir dar nemiega. Tie dešimt vaistų nepadeda, bet čia tik kompensuojami, ant paprasto recepto dar kokie trys. Ir maisto papildai. Šiaip kyla įtarimas, kad mėgauji savo ligomis, arba apie visas problemas uoliai primena, kad tik nesuabejotum, kad jiems tikrai reikalinga grupė. Bet jiems ne tik su sveikata viskas blogai, kartais jie priklauso ir aukščiau paminėtai grupei, bet mažiau išreikštai, nes reik visus sveikatos skundus išsakyti.

Priėmimo skyriaus ir greitosios entuziastai. Jei greitoji neima, nuvažiuoja patys. Nes spaudimas, jei amžius virš 65, ir nekrenta temperatūra, jei mažiau kaip 8 metai. Arba dar kas nors. Jei tai vaiko tėvai, šiaip į polikliniką turbūt neitų, bet reikia nedarbingumo ir pažymos į mokyklą. Jei tai vyresni, ateina priduoti analizų ir gauti receptą vaistams.

Mane nugydė, dabar jūs ištaisykite klaidas. Išreiškia susižavėjimą jumis, kaip fainai, kad toks jaunas / toks patyręs gydytojas, dabar tai tų nevidonų klaidas galės ištaisyti. Ir tada visą konsultacijos laiką klausote kokie kiti gydytojai blogai. It’s a trap! Tuoj ir jūs pateksite į šėtonų sąrašą. Labai kruopščiai pildykite dokumentus, nes tikimybe papulti į teismą padvigubėjo.

Gydytojų čiupinėtojai. Pasisveikinti paduodant ranka yra gerai. Lįsti per arti nėra gerai. Lietinėti irgi. Bučiuoti išvis blogai. Prašau, nebučiuokite gydytojų darbe. Tiesiog ne, gerai?

Kai kurie iš aprašytų atvejų yra labai apmaudūs, pavyzdžiui, kad žmonės važiuoja į priėmimą, nes poliklinika negali suteikti visų paslaugų, kai reikia pacientui. Tas pats ir su pasimetusiais laike. Gal jie tikrai ieškojo vizito laiko, bet paskui neteko kantrybė, iki kada atėjo paskutinioji. Bet labiausiai gaila dėl tų, kuriems viską skauda ir viskas blogai.  Pacientas, kurio dideli poreikiai, nekaltas, kad gydytojas gali skirti tik mažiau nei 15 minučių, per tiek net visų problemų ne visada gali išsakyti, o ką kalbėti apie pagalbą. Paauglius irgi šiek tiek suprantu – jiems reikia išgyventi paauglystę, o čia atsiduri triuškinančioje sveikatos apsaugos sistemoje. Ne, sirgti gali tik stiprūs.

____________

• Vangiąją šizofreniją sugalvojo iškilus sovietų Akademikas Andrejus Vladimirovičius Snežnevskis. O kalbant ne ironijos, tai represinė diagnozė, skirta pašalinti visus, kurie neįtinka. Nes bet koks nepritarimas totalitarinei ideologijai, galėjo būti traktuojamas kaip simptomas. Bet kokia asmenybės, individualumo, ar lasvesnio mąstymo raiška taip pat. Šiaip tikras psichikos sutrikimas turėtų vadintis schizofrenija. Š raidė atsirado, kai rusai versdami iš vokiečių kalbos, sch palaikė raide š. Kadangi tais laikais Lietuvos kaip tokios nebuvo, o buvo provincija carinėje Rusijoje, tai ir mokslo šviesa, bet šiuo atveju tamsa, atėjo iš to krašto, su visom jo klaidomis.