Vaistinės vidūs

Internetai yra nuostabus dalykas. Labai nuostabus. Su Juste gavome kvietimą į vaistinę, pasižiūrėti, kaip atrodo darbas su tais receptais, kuriuos mes (ne asmeniškai, o kaip gydytojai), išrašinėjame. Tai šeštadienį gavome progą užeiti už prekystalio, į tą magišką vaistų pasaulį. Kol vaistininkas aptarnavo klientus tyliai už spintos apžiūrinėjome asortimentą.

Labai džiaugėmės ta puse lentynos (tiksliau, didžiąją dalimi lentynos), kurioje sudėti kaip tik tie vaistai, kuriuos visą rugsėjį išrašinėjome, kurie generuoja bene daugiausiai pajamų vaistinėms ir kurių receptus vis pagadindavome. Na, bent jau aš.

Ir tokie radiniai. Lipdukas užpikselinintas, kad neatrodytų kaip vaisto reklama 🙂

Išrašyti kompensuojamuosius vaistus nėra baisiai sudėtinga, bet reikia tam tikro išmanymo ir atidumo. Ką nors suklydus, receptą reikia perrašyti iš naujo. Kaip žinia, vaistai labai traukia visokius substancijų mėgėjus, o sumanę nusipirkti pigiau, bando padirbinėti receptus. Ir nežinodami tų smulkmenų išsiduoda. Viena jų, kad negalima recepto taisyti. Todėl padarius klaidą, kad ir itin menką, būna siaubingai apmaudu, kai vėl iš naujo viską reikia imti ir perrašinėti. O į ligos istoriją ar ambulatorinę kortelę ar dar kur registruojami išrašytų receptų numeriai. Paskui vaistinėje visi recepto dokumentiniai duomenys suvedami į kompiuterį ranka iš naujo, tada atspausdinamas kvitas, jis prisegamas prie abiejų recepto egzempliorių (vienas lieka knygelėje, vienas vaistinėje). Ir viskas užantspauduojama. (Gavau iš aš vieną receptą sutvarkyti: nurašyti duomeni į kompiuterį, paspausti daug kartų Enter, atspausdintą kvitą įsegti.) Nes padaryti elektroninį receptą būtų per daug lengva. Popieriaus pramonė žlugtų, gydytojams ir vaistininkams veiklos sumažėtų, gi negalima šitaip. Išrašyti receptai kaupiami, rūšiuojami ir saugomi nuo vienerių iki trejų metų. To reikia tam, kad būtų užtikrinta vaistų vartojimo kontrolė. Kad tas pats žmogus kelis kartus nenusipirktų vaistų pertekliaus ir jais nenusitrūčytų. Arba nesugalvotų to pertekliaus pardavinėti kokiam turguje iš už prekystalio.

Dar sužinojome, kad vaistų perka daug. LABAI DAUG. Taip, kad net susidaro vaizdas, kad vaistai yra per pigūs. Iš kitos pusės, gali būti, kad žmonės labai įtikėję ar įtikinti vienų vaistų pranašumu prieš kitus. Pavyzdžiui, kad etiniai vaistai geresni už generinius. Ne. Ne, ne, ne, ne. Gali kartais taip būti, kaip ir gali būti atvirkščiai. Nors dabar galioja tvarka, kad išrašomas vaistas savo farmaciniu pavadinimu (čia tas tekstas mažomis raidytėmis po firminiu pavadinimu), kai kurie gydytojai nori išrašyti konkretų vienos firmos vaistą. Kad parodytų, jog tikrai tikrai išrašo būtent tą vaistą, gali nurodyti jo formą (pvz. ne tabletes, o kapsules), arba tam tikrą tablečių skaičių recepte. Bet vaistininkai turi pasiūlyti pigiausią alternatyvą, ir gali taip padaryti. Gal su vaisto forma taip ir nepavyksta, tačiau tablečių skaičiui yra tam tikras procentas, kiek mažiau ar daugiau gali parduoti, nuo išrašyto recepto. Labai įdomu buvo sužinoti apie pacientų antplūdžių laikus, pavyzdžiui, po pensijos gavimo, arba specifinių akcijų. Jų metu žmonės prisiperka vaistų nenormaliais kiekiais ir palieka krūvas pinigų. Perka viską. Ypač tai, ką pareklamavo sveikatos laidelės, laikraštukai (nors šitus sudėtingiau susekti), arba ką pamatė per kabelinę, beveik visada rusišką, tik kažkodėl lieka nustebę, kad tų keistų rusiškų vaistų Lietuvoje nėra. Įdomu kodėl.

Jei norėtumėte įsigyti receptinį vaistą be recepto, tai padaryti darosi vis sunkiau. Darbuotojai darosi tvarkingesni ir atsakingesni. Jei gydytojas norėtų sau išsirašyti receptą, tai padaryti gali, bet reikia lotyniškai nurodyti, kad sau. Tik psichotropinių vaistų išsirašinėti negali.

Kol vaistininkas bendraudavo su klientais, vaišinomės arbata. O, ir Justės rankos linkis matosi 🙂

Prieš atsisveikindami pasijuokėme, kad vaistininkas turbūt pats homeopatiškiausias žmogus. Liečia tiek daug vaistų, o kūnas gi iš esmės sudarytas iš vandens, tai vadinasi, yra daug kartų praskista po vieną molekulę. Galėtų švytuoti rimtu veidu rankomis prieš klientą, ir tas turėtų akimirksniu gyti ir gėrėti.